Veiklos kokybės įsivertinimas ir tyrimai

Ir būtent sistemą kaip visumą, nuo lopšio ligi žilos galvos.
Gyvenimas šiandien reikalauja nuolatinės kaitos,
kartu nuolatinio mokymosi, nuolatinės saviauklos.
Meilė Lukšienė

MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMĄ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI

ĮSAKYMAS DĖL MOKYKLOS, ĮGYVENDINANČIOS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

MOKYKLOS, ĮGYVENDINANČIOS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO METODIKA

PRIEDAS NR. 1

PRIEDAS NR. 2

VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REZULTATAI

2017–2018 mokslo metai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo“ 2016 m. kovo 29 d. V-267 ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. Nr. V-219 „Dėl vidaus vertinimo 2017–2018 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

2016–2017 mokslo metai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo“ 2016 m. kovo 29 d. V-267 ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-244 „Dėl vidaus vertinimo 2016–2017 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

Remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atsiųsta rekomenduojama įsivertinimo ir pažangos anketa 2016–2017 m. m. šių metų analizuojama gimnazijos veiklos sritis:
1. Mokyklos kultūra
Atlikto tyrimo rezultatai:
Mokinių apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.
Tėvų, globėjų apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.

Atsižvelgus į vidaus vertinimo 2015–2016 tyrimo rezultatus nuspręsta plačiau išnagrinėti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius bei įtaigos vidinės komunikacijos efektyvumą.

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti rengiant gimnazijos veiklos programą 2017–2018 mokslo metams.

2015–2016 mokslo metai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-239 „Dėl vidaus vertinimo 2015–2016 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.
Remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atsiųsta rekomenduojama įsivertinimo ir pažangos anketa 2014–2015 m. m. šių metų analizuojama gimnazijos veiklos sritis:
1. Mokyklos kultūra
Mokinių apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.

Tėvų, globėjų apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.

2014–2015 mokslo metai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-263 „Dėl vidaus vertinimo 2014–2015 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.
Remiantis plačiojo vertinimo 2013–2014 m. m. duomenimis ir atsižvelgus į vidaus vertinimo 2013–2014 m. m. rezultatus, norint užtikrinti gimnazijos vidaus vertinimo nuoseklumą giluminei analizei pasirinkta veiklos sritis:
1. Mokyklos kultūra
Mokinių apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.

Tėvų, globėjų apklausos – Mokyklos kultūra rezultatai, klausimai su aukščiausiomis ir žemiausiomis vertėmis.

2013–2014 mokslo metai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. Nr. V-382 „Dėl vidaus vertinimo 2013–2014 m. m. vykdymo plano patvirtinimo„ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas gimnazijoje.


Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

Šiais mokslo metais atliktas platusis veiklos kokybės įsivertinimas, kurio duomenys bus panaudoti gimnazijos bendruomenės narių nuomonių apie įstaigos veiklos kokybę kaitai analizuoti, strateginiam planui rengti ir giluminei problemai suformuluoti.

Atlikus platųjį gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą buvo atliktas giluminis veiklos kokybės vertinimas. Gimnazijoje buvo vykdoma mokinių tėvų apklausa apie vaikų mokymąsi, pagalbą jiems bei mokyklos bendradarbiavimą su tėvais. Tyrimo metu buvo analizuojami Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos rodikliai: 4.1.1., 4.1.2., 4.4.1., 4.4.2., 4.4.3., 4.5.1., 4.5.2.

 

2012–2013 mokslo metai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK–607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. Nr. V–3 „Dėl vidaus vertinimo 2012–2013 m. m. vykdymo plano patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas.

Už vidaus vertinimo plano vykdymą atsakinga audito ir tyrimų specialistė Diana Judkevič.

Remiantis išorės vertinimo atlikto 2010–2011 m. m. išvadomis ir plačiojo vertinimo 2010-2011 m. m. duomenimis taip pat atsižvelgus į vidaus vertinimo 2011–2012 m. m. rezultatus, norint užtikrinti gimnazijos vidaus vertinimo nuoseklumą giluminei analizei pasirinkti veiklos rodikliai:

2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas;
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas.

2012–2013 m. m. vidaus vertinimo ataskaita.

 

2011–2012 mokslo metai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607 „Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijos“ ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos (toliau Gimnazijos) direktoriaus 2011 m. Spalio 4 d. Nr. V–24 „Dėl vidaus audito 2011–2012 m. m. plano vykdymo patvirtinimo“ pradėtas vykdyti vidaus vertinimas Gimnazijoje.

Remiantis Gimnazijos veiklos programa ir 2010–2011 metų plačiojo audito išvadomis norint užtikrinti Gimnazijos vidaus vertinimo nuoseklumą giluminei analizei pasirinkta sritis:
2. UGDYMAS IR MOKYMASIS

Veiklos rodiklis 2.2. PAMOKOS ORGANIZAVIMAS
Pagalbinis rodiklis 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė
Veiklos rodiklis 2.4. MOKYMOSI KOKYBĖ
Pagalbinis rodiklis 2.4.1. Mokymosi motyvacija

Vidaus vertinimo tyrimo rezultatai

2010–2011 mokslo metai

PLATUSIS GIMNAZIJOS ĮSIVERTINIMAS,

 įvertintas remiantis Gimnazijos mokytojų nuomone ir patirtimi.
Gimnazijos veiklos plačiajame įsivertinime dalyvavo 44 (80%) mokytojų.

Remiantis 2010–2011 m. m. gimnazijos veiklos programa ir ankstesniųjų mokslo metų giluminio įsivertinimo išvadomis, išanalizavus šių mokslo metų gimnazijos plačiojo įsivertinimo duomenis, giluminiu nagrinėjimu ir įsivertinimu pasirinkti šie veiklos rodikliai:
4.5. TĖVŲ PEDAGOGINIS ŠVIETIMAS 
4.5.1. Tėvų pagalba mokantis
4.5.2. Tėvų švietimo politika 

2009–2010 mokslo metai 

  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.ISAK-607 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijoms“ ir remiantis 2008–2009 m. m. vidaus audito rezultatais, mokytojų patirtimi ir nuomone, pasirinkti tyrinėti ir analizuoti šie veiklos rodikliai:
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas. 

4.2 Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba. 

4.3.2. Gabių vaikų ugdymas. 

2008–2009 mokslo metai 

2008–2009 mokslo metais giluminio audito metu vidaus audito grupės planavo ir vykdė pasirinktų veiklos problemų vertinimo darbus. Buvo nutarta atlikti šių veiklos rodiklių giluminį auditą:
2.2.3. Klasės valdymas.
2.3.1. Mokymo nuostatai ir būdai.
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas.
4.4. Pagalba planuojant karjerą. 
Visi veiklos rodikliai įvertinta 3 lygiu (gerai, stipriųjų savybių daugiau nei trūkumų).

Privalumai:

  1. Užduočių, veiklos formų ir priemonių parinkimas pakankamai atitinka mokinių poreikius, interesus.
  2. Daugumos mokytojų aiškinimas yra tikslus, vaizdus, suprantamas.
  3. Metodinių grupių vadovai inicijuoja bei organizuoja veiksmingą komandinį darbą, mokytojai dalijasi informacija, diskutuoja, siekdami kokybiškos Gimnazijos veiklos.
  4. Informacija apie mokinių drausmės problemas sistemingai aptariama prevencinio darbo grupėje.
  5. Mokiniai mokykloje jaučiasi saugūs.
  6. Mokiniams sudarytos sąlygos pasirinkti ir keisti mokomuosius dalykus, jų kursus. Užtikrinamas mokymosi programos tęstinumas ir pereinamumas.
  7. Mokykloje kaupiama informacija apie profesinį švietimą yra išsami ir prieinama visiems mokiniams.

Trūkumai:

  1. Per mažai diferencijuojamas mokymosi tempas, atsižvelgiant į individualius mokinių gebėjimus ir poreikius.
  2. Trūksta mokinių įvertinimo pagrįstumo.
  3. Nesugebama visose pamokose užtikrinti mokinių drausmę.
  4. Ne visų mokytojų pamokose mokoma mokytis bendradarbiaujant.

Rekomendacijos ugdymo proceso kokybei gerinti:

  1. Individualizuoti, diferencijuoti užduotis.
  2. Mažinti ir individualizuoti mokymo tempus pamokoje.
  3. Tobulinti pamokos struktūrą ir racionaliai naudoti pamokos laiką, kad būtų pasiekta kuo geresnių mokymosi ir drausmės palaikymo rezultatų.
  4. Tobulinti darbo metodus, siekiant išlaikyti aktyvumą, drausmę pamokoje.
  5. Analizuoti vertinimo metu gautą informaciją ir ją efektyviai naudoti tolesnio ugdymo proceso planavimui.
  6. Tobulinti mokinių poreikių tenkinimą profesinio švietimo klausimais, suaktyvinti profesinio švietimo sklaidą gimnazijos bendruomenėje.
  7. Skatinti mokytojus naudotis vidaus audito vertinimo rezultatais.

2007–2008 mokslo metai 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. ISAK–1469 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašo patvirtinimo“, Gimnazija vykdė vidaus auditą.

Plačiojo audito rezultatai parodė mūsų stipriąsias ir silpnąsias Gimnazijos veiklos sritis. 

Stipriosios ypatybės, įvertintos 4 lygiu:

1.1. Etosas;
1.2. Pažangos siekiai;
1.3. Tvarka;
1.4. Mokyklos ryšiai;
2.3. Mokymo kokybė;
3.1. Pažanga;
4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba;
4.4. Pagalba planuojant karjerą;
5.1. Mokyklos strategija;
5.5. Materialinių išteklių valdymas.

Silpnosios ypatybės, įvertintos 2 lygiu:

2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija;
2.4.1. Mokymosi motyvacija;
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant;
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas;
5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas.

Pasirinkta įsivertinti:

2.1.3 Dalykų ryšiai ir integracija;
2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas;
2.3.4. Išmokimo stebėjimas;
2.3.5. Namų darbai;
2.4.1. Mokymosi motyvacija;
2.4.2. Mokėjimas mokytis;
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant;
2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas;
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas;
5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas.

Remdamiesi dokumentų analize, moksleivių bei mokytojų anketomis, interviu ar pamokos stebėjimų analizėmis, gautais rezultatais, galime teigti, kad Gimnazijos

Privalumai:

  1. Mokytojų ir mokinių dialogas stiprina pasitikėjimą ir skatina mokymąsi. Skatinamos ir palaikomos mokinių idėjos bei iniciatyva.
  2. Mokinių išmokimo stebėjimas tikslingas ir efektyvus.
  3. Kuriama mokiniams patraukli mokymosi aplinka, siūloma prasminga ir tinkama ugdomoji veikla.
  4. Mokiniai žino savo prioritetus.
  5. Mokytojai analizuoja ugdymo turinį ir stengiasi nustatyti, kokių įgūdžių turi įgyti mokiniai, kad perprastų mokomąją medžiagą.
  6. Mokytojai naudoja tuos mokymo metodus, kurie padeda mokiniams aktyviai ir efektyviai mokytis.
  7. Pakankamai geri mokinių diagnostinių testų, brandos egzaminų bei akademinio ugdymo rezultatai.
  8. Visi mokytojai turi galimybę dalyvauti vertinant gimnazijos veiklą.
  9. Gimnazijoje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai.

Trūkumai:

  1. Nepakankami tarp dalykiniai ryšiai, integracija atskirose pamokose. Metodinėse grupėse nėra aptariami integruoti mokymo planai.
  2. Ugdymo turinys per mažai diferencijuojamas ir individualizuojamas.
  3. Nepakankamas mokinių mokymosi motyvacijos lygis.
  4. Ne visose pamokose užtikrinama mokinių drausmė.
  5. Pedagoginis personalas mažai naudojasi audito išvadomis

Rekomendacijos ugdymo proceso kokybei gerinti:

  1. Ieškoti būdų mokymosi motyvacijai didinti.
  2. Planuojant ugdymo procesą labiau atsižvelgti į moksleivių patirtį ir jų individualias galimybes.
  3. Daugiau dėmesio skirti mokymosi motyvacijos stokojantiems ir silpniau besimokantiems mokiniams.
  4. Planuojant darbą numatyti dalykų integraciją, įtraukti ją į teminius planus.
  5. Skatinti mokinių savarankiškumą, sudaryti galimybių dirbti savarankiškai, pastebėti individualią mokymosi pažangą ir gebėjimus.
  6. Siekti, kad ir silpnesnieji mokiniai aktyviau įsitrauktų į mokytojo ir moksleivio dialogą, aktyviau reikštų savo mintis.
  7. Tobulinti darbo metodus, siekiant išlaikyti aktyvumą, drausmę pamokoje.
  8. Skatinti mokytojus, planuojant darbą, pasinaudoti vidaus audito vertinimo rezultatais.
 

UGDYMO KARJERAI TYRIMAI

2018–2019 mokslo metai

2018–2019 m. m. atliktas gimnazijos I–IV klasių mokinių tėvelių galimybių prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti gimnazijos I klasių mokinių tėvelių galimybes prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų.

Tyrimo uždavinys

1. Nustatyti veiklos sritis, kuriose gimnazijos mokinių tėveliai galėtų prisidėti vykdant mokinių ugdymą karjerai.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti organizuojant tėvų konferenciją „Šok į tėvų klumpes!“.

2018–2019 mokslo metai  

2018–2019 m. m. atliktas I–III gimnazijos klasių mokinių profesijų, studijų, galimybių, Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų poreikio pažinti tyrimas

Tyrimo tikslas

1. Ištirti Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos I-III klasių mokinių poreikį pažinti profesiją, studijas, galimybes, Lietuvos aukštąsias ir profesines mokyklas.

Tyrimo uždavinys

1. Nustatyti mokinių domėjimosi profesijomis, studijomis, galimybėmis studijuoti Lietuvos profesinėje  ir aukštojoje mokykloje spektrą.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti įgyvendinant renginį „Karjeros diena 2019“

2017–2018 mokslo metai  

2017–2018 m. m. atliktas gimnazijos I–III klasių mokinių tėvelių galimybių prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti gimnazijos I klasių mokinių tėvelių galimybes prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų.

Tyrimo uždavinys

1. Nustatyti veiklos sritis, kuriose gimnazijos mokinių tėveliai galėtų prisidėti vykdant mokinių ugdymą karjerai.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti kuriant bendradarbiavimo sistemą su mokinių tėveliais ugdymo karjerai srityje.

 

2016–2017 mokslo metai  

2016–2017 m. m. atliktas Profesinio informuotumo tyrimas

Tyrimo tikslas 

Ištirti II klasių mokinių nuomonę karjeros klausimais.

Tyrimo uždavinys

1. Nustatyti karjeros planavimą įtakojančius veiksnius.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti planuojant ugdymo karjerai veiklą.

 

2016–2017 mokslo metai  

2016–2017 m. m. atliktas tyrimas „Mokymosi stiliai“

Tyrimo tikslas 

Ištirti I klasių mokinių individualų mokymo(si) būdą.

Tyrimo uždavinys

1. Pagal parengtą metodiką nustatyti mokinio mokymosi stilių.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti ugdymo procese.

2014–2015 mokslo metai  

2014–2015 m. m. atliktas gimnazijos I klasių mokinių tėvelių galimybių prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti gimnazijos I klasių mokinių tėvelių galimybes prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų.

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti veiklos sritis, kuriose gimnazijos mokinių tėveliai galėtų prisidėti vykdant mokinių ugdymą karjerai.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti kuriant bendradarbiavimo sistemą su mokinių tėveliais ugdymo karjerai srityje.

 

2014–2015 mokslo metai  

2014–2015 m. m. atliktas III–IV gimnazijos klasių mokinių poreikio pažinti profesiją tyrimas

Tyrimo tikslas

1. Ištirti Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos III–IV klasių mokinių poreikį pažinti profesiją.

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti mokinių domėjimosi tam tikrų sričių specialybėmis skaičių.
2. Nustatyti mokinių poreikį pažinti profesiją.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti įgyvendinant mokinių „Mini praktikos“ projektą.

2013–2014 mokslo metai  

2013–2014 m. m. atliktas gimnazijos mokinių tėvelių galimybių prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti gimnazijos mokinių tėvelių galimybes prisidėti prie ugdymo karjerai veiklų.

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti veiklos sritis, kuriose gimnazijos mokinių tėveliai galėtų prisidėti vykdant mokinių ugdymą karjerai.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Tyrimo rezultatai sėkmingai panaudoti kuriant bendradarbiavimo sistemą su mokinių tėveliais ugdymo karjerai srityje.

2012–2013 mokslo metai

2012–2013 m. m. atliktas ugdymo karjerai poreikio nustatymo tyrimas

Tyrimo tikslas

Ištirti Jono Pauliaus II gimnazijos mokinių poreikį, nuostatas bei pradinį informacijos lygį ugdymo karjeros srityje

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti mokinių ugdymo karjerai paslaugų esamą situaciją ugdymo įstaigoje;
2. Nustatyti mokinių ugdymo karjerai paslaugų poreikį ugdymo įstaigoje.

Tyrimo rezultatų panaudojimas

Atlikto tyrimo duomenys sėkmingai panaudoti gimnazijos ugdymo karjerai veiklų praplėtimui, ugdymo karjerai paslaugų sistemos kūrimui.