Balandžio mėnuo – „Kino pavasario“ laikas. Nors ir užklupo grėsmės, festivalio organizatoriai rado būdų kino mėgėjams pasiūlyti kino namuose galimybę. Bendradarbiaudami su VšĮ „Meno avilys“ gavome galimybę pasižiūrėti „Kino pavasario“ repertuaro filmą „Atsiprašome, neradome jūsų“, režisuotą Ken Loach. Po peržiūros dalijomės įspūdžiais. Keletas įžvalgų:

„Istorija, rodoma filme, labai panaši į mano gyvenimą. Kartu gyvena garbaus amžiaus seneliai. Žinome, kaip su jais nelengva. Seneliai pasidaro kaip vaikai, reikalaujantys ypatingo dėmesio bei priežiūros. O namų kinas tai puiki idėja, galima patogiai įsitaisyti ir laisvai reikšti emocijas. Tad Ačiū mokytojai už tokią galimybę.“  (Agnieška)

„Peržiūrėjusi filmą jaučiu nusivylimą. Iš pradžių filmas atrodė gana patrauklus, tačiau kuo toliau žiūrėjau, tuo labiau man atrodė, kad neigiamos mintys tik stiprės. Filmas neatitiko mano lūkesčių nei emocinės būsenos. Visi gyvename sunkiu laikotarpiu. Žiūrėdami holivudinius filmus visada tikime, kad tam tikru momentu atlėks superherojus, filmo kūrėjai muzikiniu fonu mums pareikš apie gerą filmo pabaigą ir geros emocijos suteiks žiūrovui sparnus. Šiame filme taip pat to tikėjausi, tačiau...“ (Magdalena)

„Filmas ,,Atsiprašome, neradome jūsų” labai sujaudino mane. Jau pirmą valandą supratau, kodėl filmas yra pavadintas būtent ,,Atsiprašome, neradome jūsų”. Didžiausia problema, kurią įžvelgiau, tai  žmogaus pasimetimas. Pasimetimas darbe, savo problemose, mintyse... Man asmeniškai buvo skaudu žiūrėti šį filmą, nes jis parodo graudžią realybę, kurios kartais negalima išvengti. Filme nepertraukiamai jaučiama įtampa. Labai tikėjausi laimingos pabaigos, tačiau ji mane sutrikdė. Gal taip ir reikėjo.“ (Patricija)

„Peržiūrėjau filmą. Po kino seanso esu sužlugdytas, filmas labai sunkus. Stipriausias priešas, su kuriuo reikia kovoti, tai būtent ir yra gyvenimas. Iki filmo pabaigos laukiau ir tikėjau, jog pagrindiniam veikėjui pavyks išspręsti visas problemas bet, kaip mes matome, filmo pabaigoje problemų tiktai padaugėjo.“ (Albert)

„Žiūrėdama šį filmą jaučiau labai didelę įtampą ir galbūt nežinios jausmą, kadangi vaizduojamos dabartinės visuomenės bei šeimos problemos. Mane labiausiai palietė tai, jog žmonės nesugeba užjausti ir suprasti kitų. Kita, mano manymu, labai svarbi problema, tai laiko trūkumas.  Asmeniškai man šis filmas tikrai yra vertas dėmesio, nes, bežiūrint jį, galima pasidaryti išvadas apie savo gyvenimą ir pamąstyti apie šeimos svarbą jame. Kiekvienam nuoširdžiai rekomenduoju pasižiūrėti!“ ️ (Mažena)

„Peržiūrėjusi filmą, jaučiausi skirtingai. Iš pradžių netikėjau, kad bus kadras, kurio galėčiau  išsigąsti, bet taip nutiko.“ (Kornelija)

„Buvo labai įdomu žiūrėti filmą ,,Atsiprašome, neradome jūsų''. Filme akcentuojamos svarbios vertybės, tokios kaip šeima, meilė ir svajonės. Filmas moko džiaugtis mažais dalykais. Aišku, filmų žiūrėjimas namie ir kino teatre skiriasi. Namie neįmanoma atkartoti tos atmosferos. Bet svarbiausia turėti gerą kompaniją.“ (Kamila)

„Asmeniškai man labai sunku susirasti gerą filmą, kuris patiktų man ir nuo pat pradžios sudomintų. Bet šis filmas man labai patiko, buvo išskirtinai jautrus. Labai ačiū už galimybę žiūrėti tokius įdomius filmus.“  (Gabrielė)

„Filmas ,,Atsiprašome, neradome jūsų” labai patiko. Mėgstu žiūrėti filmus, kurie verčia susimąstyti, ką patys darome. Filmas yra aktualus visiems. Žmonėms, kurie turi pinigų, tai yra gera galimybė pamatyti ir suprasti, jog yra šeimų, kurioms reikia pagalbos - ir piniginės, ir moralinės. Tėvai žiūrėdami gali apmąstyti, ar pakankamai suteikia dėmesio ir laiko savo vaikams, o patys vaikai - ar palaiko savo tėvus sunkiomis situacijomis. Laukiau pabaigos, kad filmas pasibaigtų laimingai, kaip dažniausiai būna, o pasibaigė įdomiai. Nesitikėdama tokios pabaigos, pagalvojau - gal internetas dingo ir iki galo nepažiūrėjau, bet supratau, kad filmas jau pasibaigė. Uždariau kompiuterį, pradėjau mąstyti, pavaikščiojau namie, mama paklausė, kas įvyko, o aš taip ir nesupratau, kodėl tokia pabaiga.“  (Evelina)

„Esu panašių filmų žiūrėjęs apie panašias situacijas ir galiu pasakyti, kad šis filmas yra nufilmuotas remiantis žmonių kasdienybės problemomis, nes tokių šeimų pasaulyje yra labai daug ir jų vaikai nesupranta to, kad tėvai stengiasi dėl jų, ir daro tą, ko nori.“ (Erinas)

„Pažiūrėjau filmą ir galiu įsitikinęs pasakyti, kad praleidau laiką naudingai. Žiūrint filmą mane apėmė gailesčio jausmas.“ (Daniel)

„Susipažinusi su ypač geromis kritikų recenzijomis, tikėjausi genialaus filmo, prilygstančio kitoms „Kino pavasario“ pozicijoms. Gal dėl per didelių lūkesčių, o gal dėl to, kad iš esmės nemėgstu tokio pobūdžio filmų, „Atsiprašome, neradome jūsų” man asmeniškai nepaliko didelio įspūdžio. Tai gražiai nufilmuotas, puikiai suvaidintas ir labai tikroviškas, širdį veriantis filmas. Be to, darbuotojų išnaudojimas tai labai aktuali ir skaudi šiuolaikinės visuomenės problema, apie kurią nėra kalbama pakankamai. Filmo tikroviškumas pabrėžia klausimo aktualumą ir skatina mąstyti, tačiau, mano manymu, scenarijus nėra pakankamai stiprus, kad tas autentiškumas virstų įdomiu filmu, kuris išliktų atmintyje.“ (Gabriela)

„Filmas yra daugiaprasmis. Žmonės, kurie nebuvo susidūrę su panašia situacija, nežinia, ar supras filmo mintį. Labiausiai paveikė sūnaus elgesys su tėvais. Daugelis paauglių nesupranta ir nenori suprasti šeimos problemų nei jų spręsti. Kino salės namie įspūdžiai yra gan įdomūs, nes galima maksimaliai atsipalaiduoti ir pasinerti į filmo atmosferą.“ (Kotryna ir Daniel)

„Norėčiau šį filmą dar kartą pažiūrėti.“ (Kamilė)
 

Esame išskirtinai dėkingi scenarijų autorei, prodiuserei Gintei Žulytei.